- išžūti
- 1 išžū́ti intr. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, LL156, DS207(Šmk) 1. išmirti ne savo mirtimi, visiems žūti: Šaudė žmones, kiek žmonių išžùvo Bsg. Kiek tų kareivelių yr visur išžùvę Kv. Išžùvo netol šimto kareivių Krš. Kiek žmonių dabar išžū̃na be karo, be nėko Rdn. Išžùvę ponai, išdingę Pvn. Rymiečiai, iš visų pusių apstoti, be mažo ko visi išžuvo TS1898,5-6. Ant tos plikos vietos, duok Dieve, idant išžūtumiam I. „Maištininkai“ vieni išžuvo ant kartuvių, kiti mūšiuose, kiti tapė iššaudyti A1884,156. Daugybės lietuvių tą dieną versmėse Narvos upės išžuvo S.Dauk. 2. Pvn išvargti: Metus tame lauže išžùvo, po tam kitur išejo gyventi DūnŽ. Išžùvo žmonys šį metą Krš. Tamošius Uvainis, Varnių kanaunykas, 1745 m. klebonu patapęs, begyniodamas turtų savo klebonijos, nemaž sūdūse išžuvo M.Valanč. 3. KŽ dingti, prapulti: Katilaitis toks buvo, paliava vidus išdirbtas, liuob sakys, tuščio nekaitinkiat, paliava išžū́s Plt. Jog tų kningų nedaug yr, visos jau išžuvo D.Pošk. \ žūti; išžūti; nužūti; pažūti; paržūti; peržūti; pražūti; prižūti; sužūti
Dictionary of the Lithuanian Language.